nuolat ALKANA

Raudonos SPALVOS atskiedžia JUODĄ.

[pilka]

Jūs netikėkite Jais, nes Jie sako netiesą. Jūs netikėkite Jais, kas tie [pilki] žmonės, kur aplink. Jūs netikėkite Jais. Ne, ne Jais. Suprask gi, tu tiki tik manimi. O Ji tokia pat, kokia ir buvo - nenudegė saulėje, nenumetė svorio, jau 2 metus kerpasi tik taip pat ir vos sulaukusi vasaros nostalgiškais birželio vakarais jau penketą metų klauso keleto FOJE albumų. Vis dar trokšta ištapyti spalvomis permirkusiusias drobes, turėti keistą butą ryškiai raudonomis sienomis (Blood, $$$ and The Sex..o taip, o taip. Velniai rautų - ne)  ir sutikti savo gyvenimo žmogų. Materialu? Nebegeria kakavos ir visiškai  nemėgsta boružių, daug miega, dar daugiau rūko, daug myli ir neapkenčia. (mažai valgo,  nebeprimato, o gal net ir nebegirdi, būna - nebejaučia ir to, kas aplink.).  Užuodusi cinamono kvapą, pajuto skonį vyro. Vyro. Tikro. Kuris miega šalia jos JUODOMIS gūdžiomis  naktimis. O Ji dievina tai, kad RAUDONOS, tarsi krauju kaskart žystančios rožės badosi, kartais net gelia.. Juk AŠ gyvenu. Argi negaila? Šaaa. ir R.O.M.A.N.T.I.K.O.S čia ne perdaug - pats tas - AKLAVIETĖ. <…> Ar tu atsimeni laikus, visas beprotiškas naktis?

[neutralus]

“Tu puiki šiandieną ir mes geriam pieną, sėdėdami ant grindų, ir kai liksim dviese, pasakysiu tiesiai, mes rasime bendrų taškų”. O istorikas ir toliau kasdien kviečia ją į  pasimatymus ir net ganėtinai kvailus. Būna - ji NAIVIAI ima ir sutinka. Nes.Gi.  ”MINDAUGAS  buvo pirmasis ir paskutinis Lietuvos karalius, Princese. Atsimink”./ Ir man beviltiškai keista, kad gyvenimuose nebelieka nieko kito, kaip tik meilė, vyrai ir seksas arba seksas ir vyrai, o dar rečiau meilė ir vyras.(…) Aš norėjau, kad viskas būtų tikra (nebūna amžinas ruduo), tačiau. Ji žinojo, kad gyvenime dažniausiai tenka laukti, laukti  tos valandos, nors ir pritrūksta berods tik kelių sekundžių, tiesiog laukti rytojaus. Ir  tiek. O  Ji laukė (beprotiškai), 18 metų regėjosi. Nepastebimos minutės pralėkdavo nejučia, valandos, galiausiai viena, antra, kelios dienos ėmė ir it betono  trupiniai krito žeme, dulkėmis pavirto. Kai ji panoro būti moterimi, pirmą kartą nusilakavo nagus raudonai ir išmoko dažyti  ilgas riestas blakstienas. Užsisegusi trumpą sijoną ir pasipuošusi juodais ilgais karoliais suprato mergaitiškus privalumus. [Šiandien]  Perka juodas tinklo kojines ir ryškų, vulgaroką apatinį trikotažą. Istorikas šypsosi. ŠYPSOSI ir kitas, tik šypsena velnio - kitokio..

[PASAKA]

O ji  ramiai atmerkia akis,  vos vos atplešia nuo tušo sulipusias blakstienas. Juodas juodas. Plaštakė. Pakelia galvą,  ištempusi kaklą it žirafa grakščiai apsižvalgo. Juk aną kartą ji atsibudo ne ten, kur derėjo. Nužvelgia. Nuleidžia pajuodusias akis. “Meile mano, man buvo baisu šiakankt” - suvirpa, raknomis įsikabina į tvirtą petį - suspaudžiau. Pasijutusi pakankamai saugi. Užsnūsta toliau. Su plačia šypsena veide, pavargusiomis akimis. (…) Naktį šalta nebuvo, bent tiek gerai, kad nebuvo, NORS nebuvo. Susisupa į baltą paklodę, perbraukia jo švelnų ir lygų veidą ranka, nusišypso, vėl atsigula ir užsimerkia trumpam, kad pasaulis šiandien sustotų suktis tik dėl Jos ir Jo, dėl jų, nes Jie turi viską. Turi viską, ką šią akimirką ir gali turėti geriausio: kai ji nebejunta žemės, atrodo - nardo ore. Pajuto.  Nes buvo laiminga.. Laiminga, kad ir tik trumpai ir akimirką tik tą. Tik tą. [Gi laikas eina].

..O taip, Manoi Džiaugsme, o taip…

[PASAKA]

[tyliai vėl lis lietus]

6 stygos, keturi pirštų prisilietimai ir jau nugara nubėga keistas jaudulys. Garsas pasiekia ausis, ausų kanalais nuteka į smegnis. Ji nusišypso, žvilgsnis, kiek abejingas perskrieja veidu, paliesdamas svetimų akis. SUVIRPA rankos. Ir tai  nusotabu. Nuostabu, Nes tik man priklauso…rytojus. tik man./ O dienos bėga it vejamos - nespeju. Paskui./ Mažasis nekenciuROZ šią akimirką skleidžia keistus  AUKŠTO dažnio garsus ir , pasilipęs ant mažos geltonos kėdutės. šalia langos.. beviltiškai šaukia: “o mama, MAMA…ateik. Čia piktas LIŪTAS” ..STIKLAS, o gaila, kad toks  beviltiškas pasaulis už jo.. Didelių žmonių ir vargai DIDELI. O Emmy, O mano CANNUBI, kur jūs.. Ji beviltiškai nuleidžia akis. IR aš dar gyvesiu daug tūkstančių metų ir mano VIENATVĖ gyvens amžinai.. tik juodos juodos KAVOS pupelės.

 [REALU].. 

Išvažiuoju savo LAIMĖS ieškoti…

Rodyk draugams